Vyresnio amžiaus žmonėms kapavietes dažnai tampa normali vieta eiti pasivaikščioti, kai aplink boluoja antkapiai. Ten palaidota daug artimųjų, o kur daugiau jų ieškoti, nei ten, kur paskutinį kartą juos matei. Jaunesniems tokie pasivaikščiojimai arba nereiškia nieko, arba yra netgi baisūs (kompiuterinių žaidimų ir kompiuterių įtaka). Visgi, pasivaikščioti ir vieniems, ir kitiems kartais tenka. Kapai tampa labiausiai pažįstami tada, kai tenka patiems organizuoti su laidojimu susijusius reikalus. Kokie gi tie reikalai? Apie juos, ir kam reikėtų pasiruošti prieš kažką laidojant (kas, aišku, bus netikėta), toliau šiame straipsnyje.
Turėsite gauti vietą
Viskas prasidės ir baigsis su tuo pačiu rūpesčiu – dėl vietos. Žmonių daug, o žemė nesiplečia. Taip pat ji kartais nespėja „suvirškinti“ visų žmonių, kurie būna kažkur palaidojami. Todėl ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių dažnai verda kovos, norint rezervuoti sau vietą. Vargu, ar žmonės mąsto taip: „ten rytuose turėtų būti šilčiau, be to, ryte gerai atrodys šalia auganti pušis, tik nenorėčiau prie ąžuolų, nes varnos apdergs mano antkapį“. Paprastai mąstoma ne taip pragmatiškai, o atkreipiamas dėmesys į tai, kur palaidoti kiti artimieji. Galbūt amžinojo poilsio vieta įsivaizduojama kaip tebesitęsiantis pomirtinis gyvenimas, todėl ir norisi būti palaidotiems ten, kur jau guli kažkokie „savi“, ir nebūti ten svetimu. O ir artimiesiems vėliau bus patogiau lankyti, kai viskas vienoje vietoje. Tačiau, kai jau ateis laikas laidoti, pamatysite, kad problemų ir konkurencijos dėl to tikrai bus nemažai.
Reikės antkapio
Kita dalis – reikalingi antkapiai. Dažniausiai kapavietės po laidotuvių iš pradžių yra paliekamos su laikinu antkapiu – kokiu nors kryžiumi. O didelis akmens luitas ten pastatomas vėliau, jau po kokių metų. Iš tiesų, tai yra gana dažna praktika, kai paminklas dedamas būtent po metų, vadinamųjų metinių proga. Kiti jį padeda net ir anksčiau – per vadinamąjį keturnedėlį. Yra visokių tradicijų dėl antkapio (paminklo). Kai kas nori tik minimalaus užrašo, kitiems atrodo, kad didelis akmuo suteikia didesnį svorį žmogaus prisiminimui. Kiti jaučiasi mintyse nepatogiai prieš savo prarastąjį artimąjį, jeigu padeda kažką tikrai kuklaus.
Turėsite nuolat prižiūrėti
Na, ir kuo pradėjome, tuo ir baigsime. Kai jau jums pavyko gauti vietą, kai pasidėjote ten antkapį (arba, nelaimei, vietoje paminklo tik menką kryželį), tada turite stengtis ir toliau konkuruoti su kitais žmonėmis. Jeigu išvažiuosite į užsienį, nelankysite kapų kokius metus ar kelis, o taip pat nelankys ir kiti žmonės – kas nors tai palaikys apleistu kapu, ir ten pat palaidos ką nors kitą.