Pagal klasifikaciją profesinės rizikos veiksniai skiriami į fizinius, fizikinius, cheminius, biologinius, ergonominius ir psichosocialinius. Vertinant fizikinius, cheminius bei biologinius rizikos veiksnius atliekami matavimai. Maksimalios leistinos vertės nustatomos higienos normose. Ergonominiams rizikos veiksniams ruošiama metodika, atliekami skaičiavimai, leistini darbuotojų vienokių ar kitokių veiksmų dydžiai nustatomi pagal ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus. Taip pat yra ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, tačiau juose labiau aprašoma kokius veiksnius reikia identifikuoti ir vertini, o ne kaip tą padaryti. Reikalinga metodika. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose pateiktas literatūros sąrašas, kuriuo remiantis reikia parengti psichosocialinės rizikos vertinimo metodiką. Paprastai rengiant metodiką pirma analizuojama psichosocialinių rizikos veiksnių aktualumas, įtaka darbuotojų savijautai, darbo našumui ir kokybiškam atlikimui. Vėliau pasirenkama tyrimo metodika remiantis šaltiniais nurodytais psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose. Profesinės rizikos vertinimas tiriant psichosocialinius rizikos veiksnius atliekamas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens pavirtintą ir su įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai suderintą psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planą. Tyrimo plane nurodomi numatomi tirti psichosocialiniai rizikos veiksniai, darbo vietos, kuriose bus atliekamas tyrimas, darbuotojų, kurie gali būti veikiami psichosocialinių rizikos veiksnių, skaičius. Rizikos tyrimo planas sudaromas atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbo priemones, darbo laiko režimą, darbo pobūdį, įmonės veiklos sritį. Tyrimas atliekamas darbuotojams pateikiant anonimines anketas arba apklausos būdu sudarant sąlygas, kad darbuotojo atsakymams negalėtų daryti įtakos jokie aplinkos veiksniai ar santykiai su apklausą vykdančiu asmeniu. Psichosocialiniai rizikos veiksniai gali būti susije su darbo organizavimu, darbo reikalavimais, darbo aplinka, darbo turiniu bei socialiniais veiksniais. Kad būtų nustatyta kaip darbuotojai vertina visus šiuos aspektus apklausos ar anketos klausimai sudaromi atsižvelgiant į darbo organizavimą, reikalavimus, turinį, santykius tarp darbuotojų, santykius tarp darbuotojų ir darbdavio. Atlikus apklausą ir išnagrinėjus anketų atsakymus apibendrinami psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo duomenys, nustatomos pagrindinės streso darbe priežastis, įvertinama darbuotojų sveikatos pakenkimo galimybė. Nustačius riziką darbuotojų sveikatai dėl psichosocialinių rizikos veiksnių, parengiamas priemonių planas rizikos veiksniams šalinti ar mažinti.